Palieku jums vaizdo įrašą iš renginyje dalyvavusio žurnalisto, besispecializuojančio psichologijos ir neurologijos srityse, Jonah Lehrer konferencijos. Idėjų miestas, žymus paskaitų ciklas, vykęs Puebloje, Meksikoje. Šis renginys suburia šviesiausius pasaulio protus ir diskutuoja apie kūrybiškumą, mokslą, filosofiją ir daugelį kitų dominančių temų.
Emocijų svarba mūsų sprendimuose
Savo kalboje Jonah Lehrer tyrinėja emocijų įtaką priimant sprendimus ir kelia diskusiją apie proto ir emocijų santykį mūsų kasdieniame gyvenime. Remdamasis savo tyrimais ir rašytojo patirtimi, Lehreris teigia, kad emocijos nėra vien kišimasis į racionalų mąstymą, o vaidina pagrindinis vaidmuo kaip apdorojame informaciją ir susiduriame su pasauliu. Be to, suprasdamas emocijų valdymo mechanizmai gali būti raktas į geresnius sprendimus.
Dvi pagrindinės psichologijos srovės
Psichologijoje vyrauja du požiūriai, kuriais bandoma paaiškinti, kaip žmonės gali pagerinti savo gyvenimą:
- Proto galia: Ši perspektyva teigia, kad loginis mąstymas o racionalus yra raktas į mūsų gyvenimo gerinimą. Jis pagrįstas kognityvinėmis teorijomis, pabrėžiančiomis objektyvaus mūsų patirties analizės ir savo elgesio modifikavimo refleksijos svarbą.
- Emocijų valdymas: Nuo paskelbimo "Emocinis intelektas" Danielio Golemano 1995 m., psichologija pradėjo pabrėžti svarbą emocijos kasdieniame gyvenime. Manoma, kad adekvatus emocinis reguliavimas gali būti daugiau lemiantis nei grynas samprotavimas priimant sprendimus ir gerinant savijautą. Prie to galime pridėti supratimą emocijų komponentai geresniam valdymui.
Priežastis vs. Emocija: būtina pusiausvyra
Praktiškai ir protas, ir emocijos turi egzistuoti subalansuotai. Pasikliaukite tik emocija gali sukelti impulsyvius sprendimus, o pasikliaujant vien protu gali sukelti žmonės praleidžia vertingas galimybes. Kiekvienas žmogus turi rasti tinkamą pusiausvyrą pagal savo asmenybę ir kontekstą. Ši pusiausvyra yra panaši į tą, kurios buvo ieškoma, kai taikyti sąmoningumą kasdieniame gyvenime.
Emocijų vaidmuo priimant sprendimus
Naujausi neurologijos tyrimai parodė, kad emocijos daro didesnį poveikį sudėtingiems sprendimams, nei manyta anksčiau. Danielis Kahnemanas savo knygoje Galvok greitai, mąstyk lėtai, paaiškina, kaip žmogaus smegenys naudoja du mąstymo sistemos:
- Greitas mąstymas: Jis pagrįstas intuicija ir automatiniais atsakymais, vadovaujantis emocijomis.
- Lėtas mąstymas: Tam reikia labiau apgalvoto ir analitinio apdorojimo, pagrįsto protu.
Tyrimai rodo, kad didelio streso ar netikrumo situacijose emocijos gali suteikti a evoliucinis pranašumas padedant mums priimti greitus ir efektyvius sprendimus. Taip pat svarbu suprasti, kaip emocijos gali paveikti Mūsų analitiniai gebėjimai.
Britų kareivio istorija: emocinės intuicijos atvejis
Savo paskaitoje Jonah Lehrer pasakoja apie a britų karininkas misijos viduryje, kuriam emocijomis pagrįstos intuicijos dėka pavyko aptikti gresiančią grėsmę ir išgelbėti savo komandos gyvybes. Šis atvejis parodo, kaip emocijos gali veikti kaip a išgyvenimo mechanizmas labai efektyvus. Šio tipo intuicija yra aiškus pavyzdys, kaip tinkamas emocijų valdymas gali lemti svarbius sprendimus.
Kaip lavinti emocinį intelektą
Norint pagerinti emociniu intelektu pagrįstų sprendimų priėmimą, patartina:
- Savęs suvokimo praktikavimas: Nustatykite ir supraskite mūsų emocijas.
- Mokymasis reguliuoti emocijas: Venkite impulsyvių reakcijų ir išmokite nukreipti jausmus teigiamai.
- Empatijos gerinimas: Kitų jausmų supratimas padeda mums priimti grupinius sprendimus.
- Skirkite reikiamo laiko: Nesijaudinkite impulsyvumo ir apmąstykite prieš apsispręsdami.
Šis Jonah Lehrer pokalbis kviečia mus apmąstyti, kokį vaidmenį emocijos atlieka mūsų kasdieniame gyvenime ir kaip jas galima panaudoti sprendimų priėmimui gerinti. Užuot žvelgę į emocijas ir protą kaip priešingas jėgas, svarbu suprasti, kaip abu gali būti derinami siekiant subalansuoto ir sąmoningesnio gyvenimo.
Žemiau galite žiūrėti visą Jonah Lehrer pokalbį:
