Meditacija Tai senovinė praktika, kuria siekiama lavinti protą atsipalaidavimo, susikaupimo ir savęs pažinimo būsenai. Tibeto kalboje žodis meditacija reiškia „susipažinti“, o tai parodo jos tikslą: supažindinti protą su teigiamais įpročiais pagerinti mūsų suvokimą ir gyvenimo kokybę.
Meditacijos tipai
Yra įvairių meditacijos metodų, tačiau galime juos suskirstyti į du pagrindinius tipus:
Meditacija susikaupimui (Šamata o Shin)
Meditacija Šamata Juo siekiama nuraminti protą ir lavinti dėmesį. Paprastai dėmesys sutelkiamas į objektą koncentracija ryžtingas, pavyzdžiui, kvėpavimas ar protinis vaizdas. Taikant šią praktiką pasiekiama neutralumo ir psichinės ramybės būsena, sumažinama išsklaidyta protinė veikla.
Pagrindiniai privalumai:
- Didesnė talpa koncentracija ir sutelkti dėmesį.
- sumažinimas stresas ir nerimas.
- Geriau kontroliuoti emocijos.
Analitinė meditacija (Vipassana o Lhaktonas)
Meditacijos metu Vipassana, ieškome atlikti a gilią analizę tikrovės. Skirtingai nuo Shamata, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas grynai koncentracijai, Vipassana mus veda į sąmoninga savistaba kur stebime savo mintis ir emocijas jų nevertindami.
Šio tipo meditacijos privalumai:
- Meras savęs pažinimas ir atspindys.
- plėtra užuojauta ir empatija.
- Pakeisti realybės suvokimą daugiau subalansuotas.
Keturi meditacijos seanso ramsčiai
Nepriklausomai nuo pasirinkto meditacijos tipo, veiksminga sesija turėtų būti pagrįsta keturi pagrindiniai punktai:
1. Laikykitės tinkamos laikysenos
Laikysena vaidina lemiamą vaidmenį meditacinėje patirtyje. Kai kurie aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti, yra šie:
- Kojos ir keliai: Juos galima sukryžiuoti lotoso padėtyje arba gulint ant grindų. Siekiant didesnio patogumo, rekomenduojama naudoti pagalvėlę.
- Rankos: Tradicinė padėtis susideda iš dešinės rankos uždėjimo ant kairės, nykščiais švelniai liečiant.
- Atgal: Jis turėtų būti tiesus, bet ne standus.
- Akys: Jie gali būti prisimerkę arba sutelkti į neutralų tašką.
- Kvėpavimas: Jis turėtų būti lėtas ir natūralus.
2. Sukurkite teigiamą motyvaciją
Prieš pradedant medituoti, svarbu aiškiai suprasti mūsų praktikos tikslą. Kai kurie tikslai gali būti:
- paieška ramybė.
- Sumažinkite kasdieninis stresas.
- Pagerinti mūsų santykius su mes patys ir kiti.
3. Pradėkite meditaciją
Šiame etape mes sutelkiame dėmesį į objektą koncentracija išrinktas. Jei praktikuojame šamatą, susikoncentruojame į savo kvėpavimą arba garsą. Jei pasirenkame Vipassana, mes analizuojame savo mintis, neprisirišdami prie jų.
4. Nuopelnų atsidavimas
Meditacijos pabaiga turint teigiamą ketinimą padeda mums nukreipti ją generuojama energija. Savo praktiką galime skirti savo ir kitų gerovei.
Fiziologinė ir psichologinė meditacijos nauda
Daugybė tyrimų parodė, apčiuopiama meditacijos nauda fizinei ir psichinei sveikatai:
Nauda organizmui
- Kraujo spaudimo mažinimas.
- Imuninės sistemos stiprinimas.
- Geresnė miego kokybė.
Nauda protui
- Meras emocinę pusiausvyrą.
- Sumažėjimas stresas ir nerimas.
- Padidėjęs pajėgumas koncentracija.
Kaip integruoti meditaciją į savo kasdienį gyvenimą
Nors iš pradžių meditacija gali atrodyti kaip sudėtinga praktika, atlikę nedidelius pakeitimus galime ją įtraukti į savo kasdienybę:
- Rezervuokite vietą ir laiką: susirask ramią vietą, kuri nesiblaškytų.
- Pradėkite nuo trumpų užsiėmimų: Penkios minutės per dieną gali turėti įtakos.
- Išbandykite įvairias technologijas: surask tą, kuris tau labiausiai tinka.
- Integruokite sąmoningumą į savo kasdienę veiklą: ar vaikščioti, valgyti ar sąmoningai kvėpuoti.
Meditacija yra galingas įrankis, leidžiantis pakeisti savo protą ir pagerinti mūsų savijautą. Nuolat praktikuodami galime eksperimentuoti aiškesnio ir labiau subalansuoto proto naudą.
